Stintų kainos muša rekordus: kodėl žvejai grįžta tuščiomis?

Stintų kainos muša rekordus: kodėl žvejai grįžta tuščiomis?

Dauguma lietuvių tikrai žino ir mėgsta stintas. Lietuvoje tai labai populiari žuvų rūšis. Tačiau jų mėgėjai šiemet skundžiasi aukštomis kainomis. O žvejai atkerta, kad aukštos kainos dėl to, jog šiemet laimikis menkas. GRYNAS.lt atlieka tyrimą ir aiškinasi, ar tai, jog į žvejų tinklus patenka mažiau stintų iš tiesų praneša apie stintų populiacijos pokytį.

Skundžiasi, kad sumažėjo laimikių Labiausiai lietuvių mėgstama žuvis visai ne lašiša ar karšis, o stinta. Kasmet rengiama stintų šventė, tūkstančiai žvejų jau nuo sausio mėnesio sulipę ant Kuršių marių ledo yra puikus to įrodymas. Deja, į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi keletas žvejų verslininkų besiskųsdami, kad šiais metais pagaunamų stintų skaičius kur kas mažesnis nei pernai. Jų teigimu, jeigu praeitais metais tuo pačiu metu laimikis buvo 200, 300 ar net 500 kg stintų, dabar pagaunama vos 20 - 30 kg šios rūšies žuvų.

Stintų akivaizdžiai nėra. Galbūt jos dar nepasiekė Kuršių marių, tačiau mokslininkai sako, jog visai realu, jei šie metai ir bus „sausi" stintų atžvilgiu", - apie stintų populiaciją Kuršių mariose kalba žvejys Matas. Pakrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis taip pat patvirtina, jog šiuo metu žvejai pagauna labai mažai stintų. „Stintų nėra tiek daug, kiek būdavo anksčiau. Paprasčiausiai dar nėra subrendę ikrai, todėl dabar, palyginus su tokiu pačiu metu pernai, stintų kur kas mažiau. Bet negalima sakyti, kad jų nebus kovo mėnesį", - prognozuoja M. Rimeikis. Stintų kiekis lemia ir kainą Dėl mažo stintų kiekio smarkiai pakilusi ir jų kaina.

Šiuo metu, GRYNAS.lt žiniomis, stintų kilogramas Klaipėdos turguje kainuoja 6,50 euro, kai įprastai šių žuvų kaina 1 - 2 eurais mažesnė. Tą patvirtino ir į žurnalistus kreipęsis Matas. „Kai stinta tampa bene rečiausia pagauta žuvis, aišku, kad keliame jos kainą. Šiais metais, jei žmonės norės šios žuvies, ir per stintų šventę teks simokėti brangiau", - tvirtina žvejys verslininkas.

Neįperkamomis stintomis skundžiasi ir pirkėjai. GRYNAS.lt žurnalistai kalbėjosi su ilgamečiu stintų mėgėju Martynu, kuris kiekvienais metais važiuoja į pajūrį paragauti populiariausio sezono laimikio. Tiesa, šiemet jis pasipiktinęs: per trejus metus jam dar nėra tekę kilogramo stintų pirkti už daugiau nei 6 eurus. „Tikrai neprisimenu, kada stintos buvo tokios brangios. Juk čia mažos žuvytės, skanios, populiarios, bet tokia kaina... Turguje man sakė, kad mažesnių kainų turbūt jau nebus. Mat labai mažai šiais metais žvejai pagauna, sakė, kad net neapsimoka važiuoti stintų žvejoti. Kai keletą metų vis perki šią žuvį, kainą nori ar nenori pastebi, lygini. Na, šie metai kažkokie stebuklingi, nes tikrai niekad nėra tekę tiek brangiai mokėti", - patirtimi dalijasi vilnietis Martynas. Stintų populiacija nėra sumažėjusi Nors žvejai ir skundžiasi nepaprastai mažu stintų laimikiu, mokslininkai neskuba būti blogaisiais pranašais.

Anot jų, stintų gausumo svyravimai yra visiškai normalu, nes šios žuvų rūšies populiacijos gausumas linkęs kisti kas keletą metų. Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys tikina, kad stintų mėgėjams tikrai nėra ko nerimauti. Jų populiacija stabili. „Galiu pasakyti, kad atsižvelgiant į tyrimus nuo 1950 metų, matomas šioks toks verslinės žvejybos laimikių didėjimas. Bet šiaip stintų gausumas kiekvienais metais skiriasi, vienais metais gali būti jų labai daug, kitais - labai mažai. Jau porą metų stintų populiacija buvo gausi, todėl nieko keisto, kad šiais metais žvejai skundžiasi dėl laimikių trūkumo", - aiškina L. Ložys.

Ar stintų bus kitais metais, prognozuoti galima pavasarį Tiesa, ar metai nepagailės stintų, prognozuoti sunku. Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lekt. dr. Arvydas Švagždys pasakoja, jog šios rūšies žuvų gausumas priklauso nuo gamtinių sąlygų. „Stintos yra labai vislios. Turi keliasdešimt tūkstančių ikrelių, tačiau priklausomai, koks buvo nerštas, kokios buvo gamtinės sąlygos po neršto, santykinai kinta išsiritusių lervučių kiekiai. Jeigu neršto metu buvo palankios gamtinės sąlygos, iš ikrelių išsiritusios lervutės turės pakankamai maisto ir jų žus mažiau nei esant permainingam orui.

Puikus būtų toks pavyzdys: buvo šiltas pavasaris, į neršatvietes atplaukė daug reproduktorių, bet po stintų neršto ilgam atvėso. Dėl neigiamo temperatūros pokyčio sumenko mitybinė bazė upėje - zooplanktono kiekis, tuomet išsiritusių stintų lervučių išgyvenimo tikimybė, trūkstant maisto, stipriai sumažėja", - tvirtina mokslininkas. Anot jo, po neršto stintų lervutės, nešamos Nemuno srovės, per Kuršių marias patenka į Baltijos jūrą. Čia stintų išgyvenimo galimybė kelerius metus priklauso nuo jūroje gyvenančių plėšrūnių žuvų kiekio, kurios maitinasi stintomis ir kitomis mažomis žuvimis. Jeigu šios dvi sąlygos buvo palankios stintoms, ir jų ištekliai po 3-4 metų susiformavo gausūs, tuomet šios rūšies populiacijai lieka išgyventi intensyvią mėgėjų ir verslininkų žvejybą.

„Jei žiema ilga, ledo storis geras, kiekvieną savaitgalį į pajūrį atvyksta 10 tūkst. žvejų, kiekvienas pagauna, tarkime, po kilogramą stintų. Tai iš viso - 10 tūkst. kilogramų. Galvojant apie tokį intensyvų ilgesnį laikotarpį, nesunku pasidaryti išvadas, kad taip stintų populiacija smarkiai mažinama", - svarsto A. Švagždys. Baltijos jūra Baltijos jūra © DELFI / Mindaugas Ažušilis Mokslininkas paaiškina, kodėl šie metai gali būti prasti stintų žvejams. „Šiemet, pagal tai, kokius ir kiek lamikių žvejai pagauna, stinta yra stamboka, bet jos ištekliai jau gerokai mažesni nei buvo praeitais metais. Tai rodo nedidelis sugautų stintų kiekis Kuršių mariose. Tačiau mes neturime maišyti sugavimo su išteklių dydžiu, nes kartais sugavimui įtakos turi gamtinės sąlygos. Kaip pavyzdys gali būti praeiti metai, kai didysis būrys praplaukė ne per pagrindinę atšaką, (į Nemuną pro Skirvytę), o pro Kaliningrado sritį, pro Giliją. Todėl mūsų žvejai pagavo labai mažai stintų", - mano specialistas.

Be kita ko, A. Švagždys dar ir prognozuoja, ar sėkmingas bus pavasaris pamario žvejams. Jis aiškina, jog jei vandens lygis Nemuno žemupyje bus vidutinis ar aukštesnis už vidutinį, tai didesnė tikimybė, kad stintos plauks pro Lietuvos deltos atšakas (Skirvytę). Jeigu jis bus sausas, nesulauksime daug kritulių, vandens lygis žemesnis už vidutinį, tai didelė tikimybė, kad stintos vėl plauks pro pietinę atšaką (Giliją Kaliningrade). Vasaroja atviroje jūroje Stinta nėra ilgaamžė žuvis. Lekt. dr. A. Švagždys teigia, jog ji gyvena vidutiniškai 3 - 4 metus. Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. L. Ložys priduria, kad ši žuvų rūšis gyvena atviroje jūroje, gelmėse, tačiau iki galo nėra aišku, kokiose jūros akvatorijose jų santalkos vasarą didžiausios.

„Pirmos stintos Kuršių mariose pasirodo lapkričio pabaigoje, tačiau pagrindinis pikas, kada žvejams labiausiai kimba - vasaris, kovo pradžia. Tai yra pagrindinis migracijos pikas į marias. O neršia pagal oro sąlygas. Jeigu orai švelnesni, tai anksčiau, tačiau vidutiniškai būtų kovo mėnuo", - pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas. Kadangi dabar yra intensyviausias stintų migracijos iš Baltijos jūros į Kuršių marias laikas, norint apsaugoti šią rūšį ir leisti jai netrukdomai migruoti, nuo vasario 7 iki vasario 17 dienos buvo pristabdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gilinimo darbai pagrindiniuose stintų migracijų keliuose. Stintų šventė Palangoje

Daro įtaką kitų žuvų populiacijoms Tačiau ne visur stinta yra taip saugoma. Norvegai stengiasi šios rūšies žuvų apskritai neįsileisti į savo vandenis, nes yra žinoma, jog jos - plėšrūnės, minta žuvų jaunikliais. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus mokslininkas Saulius Stakėnas sako, kad dėl stintų iš mūsų vandenų išnyks kitos žuvų rūšys tikrai neišnyks, tačiau pripažįsta, jog įtaka kai kurioms žuvims tikrai yra daroma. „Stintos tikrai padaro poveikį kitų žuvų jaunikliams. Tai yra plėšri žuvis. Tačiau, nors ji ir plėšri, nėra didelė, todėl paprastai stintos grobis yra kitų žuvų mailius ir lervos. Baltijos jūroje stintos daugiausiai minta strimėlės ir brėtlingio (geriau žinomas skaitytojams kaip Baltijos šprotas) mailiumi ir lervutėmis. Šių žuvų Baltijos jūroje gausiausia, todėl stintų daroma žala šioms žuvims yra minimali", - aiškina mokslininkas. Jis akcentuoja, kad daug didesnę žalą stintos daro ežeruose, kur minta seliavos ir syko lervomis ir mailiumi.

„Žinomi keli atvejai, kai stintos ežeruose per ilgą laiką sugebėjo visiškai išnaikinti seliavas ir sykus. Neveltui žvejai, gaudydami stintas, kaip masalą naudoja kitas kitų žuvisžuvų gabaliukus. Tinka ta pati supjaustyta stinta, karpis, kuoja, karšis, strimelė, o kai kurie žvejai mėgėjai stintas vilioja net pildami kraujo į eketę", - tvirtina S. Stakėnas. Tačiau ir pačios stintos dažnai tampa kitų plėšrių žuvų grobiu. Jas medžioja vėgėlės, stambesni ešeriai, sterkai, otai, menkės ir t.t. Tai kodėl ši rūšis tokia mėgiama lietuvių? S. Stakėnas sako, kad meilė stintai yra tradicija, siekianti laikus, kai Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams. Net pats lietuviškas stintos pavadinimas yra kilęs iš vokiečių kalbos. Vokiečiai šią žuvelę vadina stint.

Stinta buvo labai populiari Rytprūsiuose, kur pavasarį daugelyje miestų vykdavo mugės, kurių metu būtinai buvo prekiaujama ir kepta stinta, o tas metas vadinosi stintfest. Kuršiai stintas vertino taip pat, kaip ir vokiečiai. Tradicija, taip ir pasilikusi Klaipėdos krašte, pasklido po visą Lietuvą. „Stinta populiari, nes, visų pirma, yra skani žuvis. O Klaipėdos krašte dar ir yra tikrai neblogų stintų paruošimo receptų. Aišku, niekur kitur ji nėra taip stipriai vertinama kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui švedai, danai, norvegai stintų nebevalgo, nors dar prieš 50 - 60 metų tai buvo gan populiarus patiekalas. Lietuvoje pagal senų žvejų pasakojimus, stintų žvejyba turėjusi net tam tikrą paprotį: žvejai sustoję ant ledo jį daužydavo pagaliais vienu ritmu ir taip vydavo stintas į tinklus. "Stinta pūkis" ritmą žino kiekvienas rimtas žvejys", - pasakoja mokslininkas.

Parduoda net latviai Anot S. Stakėno, apie lietuvių silpnybę stintoms žino ir kaimynai latviai. Pastariesiems ši žuvis nėra tiek vertinga. Jiems ji per maža. Kaimynai mieliau žvejoja nėges. S. Stakėnas tvirtina, kad nėgės Latvijos turguje kainuoja net po 12 - 15 eurų už kilogramą, o štai stintos jiems nė už eurą nepavyktų parduoti. Todėl latviai žvejai, prisigaudę šių lietuvių mėgiamų žuvų, vyksta į Lietuvą ir jas čia pardavinėja, taip prisidėdami prie stintų populiacijos mažinimo. Mokslininkai aiškina, kad stintos gyvena vėsiame vandenyje, todėl, jei Baltijos jūros temperatūra šalia Lietuvos pakyla iki 20 ar daugiau laipsnių šilumos, stintos laikosi gilesniuose sluoksniuose arba migruoja ten, kur šalčiau. Stintų mėgstami krantai yra ir ties Estija. GRYNAS.lt pasidomėjo, kokia ten yra stintų populiacija. Estijos Aplinkos ministerijos teigimu, šią žuvies rūšį estai vertina ir seka jos individų skaičių. Anot ministerijos atstovų, stintų populiacija Estijoje panaši kaip ir Lietuvoje, fiksuojamas pastovus arba net šiek tiek didėjantis šių žuvų skaičius.

Jie taip pat patvirtina, jog šios rūšies žuvų kasmet sužvejojama skirtingai: vieni metai gali būti labai geri, kiti - prasti. Stinta yra tarsi Lietuvos tradicija. Nors šios žuvys ir nėra labai didelės, tačiau be galo vertinamos tiek gurmanų, tiek žvejų. Kol kas šios rūšies individų skaičius nemažėja, todėl mažesni laimikių skaičiai šiais metais te neišgąsdina lietuvių. Vis dėlto stintų skaičiai nuolat stebimi ir stengiamasi šiai rūšiai sudaryti kuo palankesnes sąlygas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/grynas/gamta/stintu-kainos-musa-rekordus-kodel-zvejai-grizta-tusciomis.d?id=73803980