KAI NERIMAS TAMPA NEPAKELIAMAS

Kaip ir bet kuri emocija, nerimas yra pažįstamas kiekvienam žmogui. Jei teisingai reaguojame į neigiamas, nemalonias emocijas, geriau galime prisitaikyti prie aplinkos ir galiausiai patiriame daugiau teigiamų emocijų. Saikingas nerimas, pvz., prieš egzaminą, gali tapti papildomu stimulu pasistengti ir geriau jį išlaikyti. Tačiau kartais neigiamos emocijos tampa pernelyg stiprios ir pradeda trukdyti ne tik gerai jaustis, bet ir tinkamai prisitaikyti. Tokiu atveju reikalinga psichologinė, o kartais ir medikamentinė pagalba. Negydomi nerimo sutrikimai dažnai nepraeina savaime, bet progresuoja, apriboja sergančiojo darbingumą ir gyvenimo kokybę, o po ilgesnio nerimo periodo dažnai prisideda ir depresija.

Nerimo rūšys
Nerimas, kylantis tik gresiant nemaloniai situacijai, vadinamas situaciniu, ir tai yra nepatologinė nerimo forma. Daugelis žmonių yra patyrę trumpalaikį nerimą, kuris trunka kelias dienas ar savaites, kyla esant įtemptai išorinei situacijai ir perdėtai reaguojant į ją dėl vidinių problemų, tačiau praeina atslūgus nemalonioms aplinkybėms ar nors dalinai išsprendus vidines problemas, pvz., susitaikius su esama gyvenimo situacija. Neretai pasitaiko atvejų, kai situacinis ar netgi trumpalaikis nerimas būna labai stiprūs. Tuomet jis gali sutrikdyti adaptaciją, be to iškyla grėsmė jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Ilgalaikis nerimas, trunkantis mėnesius, išsekina kenčiantį žmogų, todėl jo atveju yra būtina kreiptis pagalbos.

Nerimas ir kūno simptomai
Visos nerimo formos gali pasireikšti ne tik nemalonia, įtempta psichologine būkle, bet ir somatiniais, t.y. vidaus organų funkcijos sutrikimo simptomais. Dažniausiai į grėsmingą situaciją reaguojama perdėtu streso hormono adrenalino išsiskyrimu, dėl to nerimas paprastai susijęs su simpatinės (skatinančios aktyvumą) vegetacinės nervų sistemos aktyvacija. Dėl simpatinio sujaudinimo padažnėja širdies plakimas, kvėpavimas (gali būti jaučiamas dusulys, oro trūkumas, gerklės spazmas, sunku įkvėpti) padidėja kraujospūdis (gali jaustis galvos svaigimas, skausmas, spengimas ausyse, neaiškus regėjimas), prakaitavimas ir raumenų įtampa (dėl to gali jaustis raumenų skausmai, drebulys ar net padidėti kūno temperatūra), slopinama virškinamojo trakto veikla (pasireiškia pykinimas, skrandžio ir žarnyno spazmai, net krenta svoris).

Kai vyrauja ne psichologinis nerimo jausmas, bet jo somatinė išraiška, nerimas dažnai yra painiojamas su įvairiomis vidaus organų ligomis. Pasireiškiantis nerimo jausmas dažnai tokiais atvejais yra aiškinamas nerimu, sukeltu esančių simptomų (pvz., skrandžio skausmų) ir galimos vidaus organų ligos. Pacientai, varginami nerimo, linkę įtarti sergą sunkiomis ligomis (vėžiu, infarktu, insultu), todėl jie dažnai reikalauja vis naujų tyrimų ir netiki jų gerais rezultatais. Kad tai ne vidaus organų liga, bet somatinė nerimo išraiška, visada reikia įtarti, jei simptomai pasireiškia vienu metu keliose organų sistemose, pvz., pykinimas, širdies plakimas (gali atsirasti duriančio, diegiančio pobūdžio skausmų širdies plote, širdies ritmo sutrikimų) ir galvos svaigimas jaunam, dar neseniai buvusiam sveikam žmogui.

Nerimas gali pasunkinti bet kurią vidaus organų ligą, pvz., padidėjusio kraujospūdžio liga sergančiam žmogui dar labiau padidina kraujospūdį, pablogina opaligės eigą ar cukrinio diabeto kontrolę. Todėl, jei šalia nerimo pacientas serga ir somatine liga arba vyrauja somatinė nerimo išraiška, būtina greitai ir veiksmingai gydyti nerimą.

Kaip įveikti nerimą?
Yra daugybė nemedikamentinių nerimo kontrolės metodų, ir kiekvienam sergančiajam būtina prisitaikyti sau tinkamus. Suprasti gilumines nerimo priežastis, valdyti jo pasireiškimus gali padėti psichoterapija. Kūną atpalaiduoti padeda atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės pratimai. Pasireiškus dusuliui, labai veiksmingi yra kvėpavimo pratimai. Fizinio aktyvumo metu žmogus “sudegina” susikaupusį adrenaliną, be to, po fizinių pratimų kūnas paprastai gerai atsipalaiduoja.
Nepaisant gausaus nemedikamentinių priemonių arsenalo, nerimui įveikti dažnai reikia ir vaistų. Nerimą veiksmingai gydo ilgalaikiai (ne trumpiau nei vienerius metus trunkantys) antidepresantų kursai. Tačiau šie vaistai padeda veikti ne iš karto (maždaug po 3-6 sav.), o nesulaukdamas gydymo poveikio, dažnas nusivilia ir visiškai nutraukia gydymą. Be to, dalis antidepresantų pradžioje gali net sustiprinti nerimo simptomus.
Kai vaistų skiria gydytojas, jis visada prisiima atsakomybę už jų vartojimo trukmę ir nutraukimą, todėl vartojant vaistus reikia reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją.

Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė
Medicinos centras „Neuromeda“



Jeigu Jūs gyvenime susidūrėte su:
Stresinėmis situacijomis, dėl kurių patiriate nerimą, įtampą;
Tarpusavio supratimo stoka artimuose santykiuose;
Nepasitenkinimu savimi ir nusivylimu savo gyvenimu;
Praradimais, nelaimėmis,  įvairiomis krizinėmis situacijomis;
Depresiniais jausmais;
Vienatvės išgyvenimu;
Konfliktais šeimoje ir/ar darbe
Mes galime Jums padėti!
Registracija:
Kaune tel. 8-37 33 15 11, 8*613 42780,Vilniuje 8* 657 85165
www.neuromedicina.lt