Skelbia karą Sosnovskio barščiams: nenaikinantys sulauks baudų ir sąskaitų

Sosnovskio barštis - lietuvių gerai pažįstamas augalas, dėl greito plitimo ir grėsmės vietiniams augalams, priskiriamas invazinėms rūšims. Dėl šios priežasties jį būtina naikinti, o už vengimą tai daryti gresia baudos. GRYNAS.lt aiškinasi, kokiais būdais geriausia naikinti Sosnovskio barštį ir kokią žalą jis daro mūsų kraštovaizdžiui bei vietinėms rūšims.

Ilgai ieškoti Sosnovskio barščio nereikia. Jo apstu vandens telkinių pakrantėse, pakelėse, laukuose ir privačiose sodybose. Šį greitai plintantį ir vietines rūšis naikinantį augalą dar 1950 metais iš Kaukazo atvežę specialistai teigė, jog tai - puiki žaliava karvių pašarui. Dėl pakankamai patrauklios išvaizdos netrukus Sosnovskio barštis pradėtas auginti žmonių soduose, darželiuose.

Savybės lemia žaibišką plitimą ir kraštovaizdžio keitimą

Tuomet niekas nežinojo, kad didelius ir gražius žiedynus formuojantis augalas subrandina vidutiniškai 20 tūkst. sėklų, kurias išbarsto net 4 metrų spinduliu. Net 95 proc. sėklų išlieka gyvybingos keletą metų. Be to, jis puikiai atželia iš šaknų, net jei pjaunamas iki dešimties metų, nes pagrindinis šio augalo tikslas - sužydėti, subrandinti sėklas ir tik tuomet pats savaime sunyksta. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60 cm ir daugiau lenda į žemę.

Visos šios savybės lėmė greitą Sosnovskio barščio išplitimą po visą Lietuvą. Oficiali kova su šiuo invaziniu augalu paskelbta 2001 metais, kai jis įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šiam įsakymui (sąrašui) netekus galios, šiuo metu Sosnovskio barštis yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir turi būti kontroliuojamas ar naikinamas vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka.

Sosnovskio barštis, kaip pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, sparčiai plintantis ir išstumiantis vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darantis invazinis augalas, keliantis daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Anot specialistės, fiksuojama, kad Lietuvoje Sosnovskio barščio daugiausiai yra Utenos ir Kauno apskrityse.

Turi poveikį visiems gyviems organizmams

Sosnovskio barštis kelia pavojų ne tik vietiniams augalams, bet ir žmogui. Aplinkos ministerijos atstovės L. Čaplikaitė-Denisovienė aiškina, kad visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno - furanokumarino.

„Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1 - 3 laipsnio odos nudegimus", - informuoja specialistė.

Be to, kad žmogus pradėtų skųstis nemaloniais pojūčiais, kartais jam užtenka tik įkvėpti Sosnovskio barščių skleidžiamo kvapo. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ekspertė Vitalija Petrauskaitė pasakoja, kad jis gan stiprus ir nėra malonus.

„Barščių sąžalyne - labai slogus oras. Jauti papildomus kvapus. Žmogui tai tikrai nėra gerai. Nežiūrint to, kad barštis buvo atvežtas kaip pašarinis augalas karvių pašarui gaminti. Bet tuo metu Sosnovskio barščių poveikis dar nebuvo ištirtas. Buvo tikima, kad tai labai produktyvus augalas", - mano V. Petrauskienė.

Specialistė tęsia, jog, nors anksčiau tikėta, kad Sosnovskio barščių žiedynai labai nektaringi ir bitės pradės nešti daugiau medaus, iš tiesų šis augalas yra nuodingas ne tik joms, bet ir kitiems gyvūnams. O tų bičių, kurios išgyvena, suneštas medus gali sukelti žmogui alergiją.

Reikalinga vieninga kova

Dėl Sosnovskio barščių neigiamos įtakos biologinei įvairovei, žmogaus sveikatai ir ekonomikai jį būtina naikinti. Nors teisės aktai neįpareigoja, tačiau tai daryti turi ir savivaldybės (tose teritorijose, kurios joms priklauso), ir privatūs sodybų, nuosavų namų šeimininkai. Be to, savivaldybės kovai su šiuo invaziniu augalu kasmet gauna Aplinkos ministerijos paramą.

„Teisės aktuose nėra numatyta konkreti pareiga valstybės, savivaldybės institucijoms, juridiniams ar fiziniams asmenims naikinti Sosnovskio barščius. Tačiau, pavyzdžiui, savivaldybės turi galimybę finansuoti Sosnovskio barščio naikinimą Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Pastaraisiais metais Aplinkos ministerija kasmet ragina savivaldybes naudotis šia galimybe", - informuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Šiuo metu jau daugelis savivaldybių naikina Sosnovskio barštį arba renka informaciją apie jo paplitimą teritorijoje ir planuoja jo naikinimo priemones. Pavyzdžiui, Vilniaus mieto savivaldybėje 2016 metais Sosnovskio barščio užimamas plotas siekė 10 ha, kurio 8,32 ha buvo tvarkomi, o Zarasų rajono savivaldybėje šio invazinio augalo plotas užima 450 ha.

Savivaldybės „skatins" sankcijomis

Tačiau ir tose savivaldybėse, kur Sosnovskio barščiai aktyviai naikinami, prie kovos su šiuo augalu prisideda ne visi gyventojai. Kai kuriems neužtenka kantrybės, stengiantis Sosnovskio barštį pašalinti iš savo sodybos, o kiti mano, kad už juos tai turi padaryti savivaldybė.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės L. Čaplikaitės-Denisovienės, kiekviena savivaldybė turi teisę numatyti sankcijas už savo sklypo netvarkymą, t.y., ir už Sosnovskio barščio nenaikinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad ketina skirti baudas tiems gyventojams, kurie, informuoti apie būtinybę jų teritorijoje nupjauti Sosnovskio barščius, piktybiškai to nedaro.

„Savivaldybė patikrino privačius sklypus sostinėje, kuriuose auga Sosnovskio barščiai ir įspėjo 90 žemės sklypų savininkus nušienauti savo sklypus per nurodytą terminą. <...> Jei privačių sklypų savininkai ir toliau neprižiūrės savo teritorijų, iš kurių plis pavojingi augalai, savivaldybė skirs ir baudas - iki 600 eurų. <...> Siekiant apsaugoti aplinkinius sklypus, kad augalai neišplistų, savivaldybė žada imtis šienavimo ir privačiuose sklypuose, jei jų savininkai ignoruos raginimus - už darbus jiems bus atsiųstos sąskaitos", - įspėja Vilniaus savivaldos atstovai.

Kaip informuoja L. Čaplikaitės-Denisovienė, neseniai priimtame Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos už Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą, kuris užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 100 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 200 Eur

Savivaldybes reikia įpareigoti

Kita vertus, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika GRYNAS.lt pasakoja, kad kai kurie gyventojai piktinasi, jog pačios savivaldybės nesirūpina viešose vietose augančiais Sosnovskio barščiais, todėl nemato prasmės šį augalą naikinti ir savo privačiose žemėse. Tačiau savivaldybės teisinasi, kad ne visais atvejais jos turi teisę naikinti Sosnovskio barštį: jas riboja saugomų teritorijų ar vandens pakrančių tvarkymo taisyklės. Todėl K. Mažeika siūlo šią problemą spręsti reglamentuojant savivaldybių pareigą naikinti Sosnovskio barštį joms priklausančiose teritorijose.

„Problema pakankamai rimta ir, jeigu savivaldybės dabar turi įrankį bausti aplaidžiai besitvarkančius žemių savininkus ir juos kontroliuoti, tai, kalbant apie pačios savivaldos atsakomybę, tai šitoj vietoj matau, kad tikrai to reikia (kontrolės - red.). Daug kur yra ir valstybinės žemės, kur apžėlę tais Sosnovskio barščiais ir tie patys savininkai, ir ūkininkai bado pirštu ir rodo, kad ir pakelėse, kur yra kelio apsaugos zona, turi atsakyti valstybinės įstaigos ar savivaldybė. Ten yra netvarkoma. Iš karto tiems patiems žemės savininkams, kurie galbūt ir tvarkosi, naikina visokiais būdais tuos barščius, nusvyra rankos, matant, koks yra valstybinis požiūris", - aiškina K. Mažeika.

Tačiau, pašnekovo teigimu, savivaldybės pareigos naikinti invazinį augalą gali nevykdyti todėl, kad jos nežino , kad pakrančių apsaugos juostose galima naudoti Sosnovskio barštį naikinančias priemones - herbicidus, jei tai numatyta invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose (kuriuos savivaldybės turi pasirengti prieš naikinant invazines rūšis) ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose..

„Mes norime padėti, kad jos galėtų daryti. Iki šiol arba buvo nesusikalbėta, arba išvis nebuvo kreiptasi. Bet kokiu atveju, preparatai yra profesionalaus naudojimo, tai tos grėsmės, kad galbūt kažkoks mėgėjas herbicidais išpurkš vandenį, sumažėja, nes dirba profesionalai", - mano K. Mažeika.

K. Mažeikos nuomone, savivaldybių iniciatyvą kovoti su Sosnovskio barščiais turėtų sustiprinti finansavimo perskirstymas ir įpareigojimas: „Jos (savivaldybės - red.) gauna finansavimą ir turi tai daryti (naikinti Sosnovskio barštį - red.). Numatoma peržiūrėti paskirstymą, kad gaunami pinigai būtų pirmiausiai panaudojami Sosnovskio barščiui naikinti."

Vienas iš veiksmingiausių naikinimų - herbicidais

Sosnovskio barščio naikinimo priemonių yra nemažai - jas reikia parinkti atsižvelgiant į šių augalų užimamą plotą, paskirtį, reljefą, ar yra arti vandens telkinių ir pan. Pavienius ar jaunus augalus geriausiai sunaikinti juos iškasant arba naudoti agrotechninius ar cheminius naikinimo būdus. Vienas iš veiksmingiausių priemonių, kurios naikina Sosnovskio barščius, yra herbicidai. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ekspertė V. Petrauskaitė pasakoja, jog galimi keli šio invazinio augalo naikinimo herbicidais būdai: jų sušvirkštimas į stiebą ir viso Sosnovskio barščio nupurškimas.

„Jei didelis Sosnovskio barštis užaugo, storas stiebas, ruošiasi žydėti galima tiesiog į tą stiebą, žemesnėje dalyje, apie 50 cm aukštyje, sušvirkšti apie 10 ml glifosato veikliosios medžiagos (kitaip vadinama raundapu). Tai daryti reikia labai atsargiai, nes ištraukiant švirkštą slėgis išstumia atgal herbicido skystį, tai reikia saugotis ir neapsitaškyti", - aiškina specialistė.

Pašnekovė tęsia, kad nuo šių metų kovo mėnesį Lietuvoje registruoti ir du nauji herbicidai, skirti Sosnovskio barščiui naikinti, tai Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG. Anot jos, VDU Botanikos sode šios priemonės jau buvo išbandytos ir rezultatai džiugina.

„<...> Svarbiausia (naudojant herbicidus - red.) nenukrypti nuo normos. Negalima didinti šių herbicidų normas (visą informaciją galite rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos internetinėje svetainėje), nes bus neigiamas poveikis aplinkai, ypač gruntiniams vandenims. Jeigu kiekis bus per mažas - naikinimas gali būti neefektyvus. Botanikos sode naujieji herbicidai jau buvo išbandyti. Nupurkšta daugiau nei hektaras ir tame plote kol kas yra ataugančių labai nedaug", - tvirtina V. Petrauskaitė.

Šalia naujųjų herbicidų, pasak V. Petrauskaitės, siūloma naudoti ir lipnią medžiagą, kuri suaktyvina jų veikimą: „Yra labai svarbu žinoti tirpalo paruošimą, kada, ką ir kaip naudoti. Lipniąją medžiagą reikia pilti pabaigoje. Anksčiau minėti herbicidai gerai išmaišomi vandenyje ir tik tada pilama lipnioji medžiaga."

Kovojant su Sosnovskio barščiais, reikia nepamiršti ir apsaugos priemonių. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Čaplikaitė-Denisovienė akcentuoja, kad būtina uždengti visą kūną.

„Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais drabužiais ir avalyne, būtina dėvėti pirštines ir apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių", - pabrėžia specialistė.

Sodybose rekomenduoja iškasti, šienauti

Naujieji herbicidai, skirti naikinti Sosnovskio barščius, skirti tik profesionaliam naudojimui, todėl privačių sodybų savininkai patys herbicidų naudoti negali. Botanikos sodo specialistė V. Petrauskaitė sako, kad šias chemines medžiagas gali naudoti tik profesionalai, todėl siūlo rinktis ir kitus invazinių augalų naikinamo būdus.

„Jeigu Sosnovskio barštis atsirado žmogaus kieme, geriausia jį iškart iškasti. Besti kastuvą į 10 - 15 cm gylį ir nukirsti šaknį, žemiau augimo kūgelio. Tai yra labai svarbu. Tą šaknį nukirtus, augalą galima sukompostuoti, bet žiedynus su sėklomis būtina leidžiamais būdais sunaikinti arba sudėti į tamsius plastikinius maišus, kad supūtų. ", - aiškina specialistė.

Pašnekovė tęsia, jog jei kieme jau užaugo keliolika kvadratinių metrų Sosnovskio barščių, geriausia juos nušienauti ir nušienautą vietą uždengti juodu polietilenu, ant viršaus užpilti žemių ar pan., užspausti kraštus: „Taip nušienautą Sosnovskio barštį laikyti kažkur pusantrų metų, nes po plėvele nevyksta fotosintezė, o karštomis vasaromis ta vieta yra išdeginama ir augalas taip natūraliai sunyksta."

Tiesa, patariama šienauti ne saulėtą dieną: kaitinant saulės spinduliams suaktyvėja Sosnovskio barščių sultys ir, užtiškusios ant žmogaus odos, gali smarkiai ją nudeginti.

V. Petrauskaitė sako, kad atsikratyti Sosnovskio barščio gali padėti ir intensyvus šienavimas: „<...> Kai barštis atauga po nupjovimo ir yra vėl nupjaunamas. Tai labai susilpnina augalą. Naudojantis saugos priemonėmis, galima nupjauti žiedynus. Tada juos dėti kažkur į krūvą, kad jie sudžiūtų, nesunokintų sėklų. Saugoti, kad sėklos neišsibarstytų."

Sosnovskio barščiai yra pavojingi invaziniai augalai, keičiantys lietuvišką kraštovaizdį, darantys žalą ne tik vietinei biologinei įvairovei, bet ir žmonių sveikatai, ekonomikai . Todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad šis invazinis augalas būtų sunaikintas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/grynas/gamta/skelbia-kara-sosnovskio-barsciams-nenaikinantys-sulauks-baudu-ir-saskaitu.d?id=75428771