Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius
2018-04-20
Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis
susigrąžinti mokesčius
Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų
ūkyje suteikiamas paslaugas perkantys gyventojai galės susigrąžinti dalį
sumokėtų mokesčių, numatyta Vyriausybės reformų gairėse.
Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius
Finansų ministerijos šešėlinės ekonomikos mažinimo reformoje siūloma
leisti dalį gyventojų išlaidų atskaityti iš gyventojų pajamų mokesčiu
apmokestinamų pajamų.
Kaip DELFI aiškino finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, toks
pasiūlymas būtų įgyvendintas pasinaudojant nuo 2003 metų galiojančia
tvarka – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsniu.
„Kaip šiuo metu yra galimybės susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio
deklaruojant išlaidas už mokslą, gyvybės draudimą ar įmokas į trečios
pakopos pensijų fondus“, – sakė ji.
Daiva Brasiūnaitė
Viceministrės aiškinimu, praktiškai tai galėtų veikti taip:
„Tarkime, kad gyventojas A pasisamdo, pavyzdžiui, individualią veiklą
vykdantį gyventoją B ir jam už atliktą namų remonto paslaugą sumoką tam
tikrą užmokestį bei gauna iš gyventojo B kvitą/sąskaitą.
Tada gyventojas A kitą mokestinį laikotarpį deklaruoja pajamas ir gali
susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio dėl patirtų namų remonto
išlaidų“.
Ar apsimokės?
Nors pasiūlymo detalės dar nėra nuspręstos, Lietuvos laisvosios rinkos
instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sakė, kad jo
principas aiškus.
„Norima, kad žmonėms atsirastų paskata paprašyti čekio. Ji atsiranda
tada, kai tas čekis žmogui reikalingas, o jis reikalingas tada, kai
galima jį deklaruoti ir susimažinti savo mokamą GPM“, – aiškino jis.
Pašnekovo svarstymu, dabar yra problema, nes perkant, tarkim, remonto
paslaugas, paprastai pardavėjas bando „susitarti“.
„Gal padaro nuolaidą, neregistruoja pajamų, nemoka mokesčių ir tikisi,
kad niekas nepastebės“, – pasakojo V. Žukauskas.
Kalbant paprastai, jei gyventojas už sienų dažymą „meistriukui“ sumokės
100 eurų, tada tikriausiai (tiksli dalis turi būti nustatyta įstatyme)
galės susigrąžinti nuo 100 eurų sumokėta GPM. Dabar tai yra maždaug 15
proc. arba 15 eurų.
V. Žukauskas galvojo, kad pirkdami paslaugas gyventojai pradės
skaičiuoti, ar jiems apsimoka prašyti kvito.
„Ar apsimoka, pavyzdžiui, dėl 5 eurų vargti? Kita vertus, jei prašys
čekio, tada gal paslauga pabrangs?“, – svarstė jis.
Tokiu atveju reikėtų spręsti, kur pavyks sutaupyti labiau – perkant
pigesnę (oficialiai neapskaitytą) paslaugą ar perkant galbūt brangesnę,
bet atgaunant dalį sumokėto pajamų mokesčio.
Remiantis Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus
Friedricho Schneiderio skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos dalis
Lietuvoje 2017 metais sudarė 15,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 11,3 proc.
Vyriausybė balandžio viduryje pristatė ir daugiau šešėlinės ekonomikos
mažinimo priemonių. Pavyzdžiui, siūloma, kad su nesąžiningų mokesčių
mokėjimu siejamoms įmonėms būtų sunkiau dalyvauti viešuosiuose
pirkimuose, gauti kreditą.
Dar siūloma suteikti vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“
mokesčius be baudų ir delspinigių. Taip pat – kad VMI teiktų daugiau
elektroninių paslaugų, socialinę paramos mokėjimą gavus darbą pratęsti
iki 12 mėnesių, taikyti platesnį PVM atvirkštinį apmokestinimą, 30 proc.
padidinti baudas už administracinius nusižengimus, susijusius su
mokesčiais, panaikinti pelno mokesčio lengvatas viešųjų įstaigų pelnui,
nenaudojamam viešajam interesui tenkinti.
Finansų ministerija 2019 metais iš šešėlio tikisi surinkti 200 mln. eurų
pajamų.
Skaitykite daugiau:
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/is-meistriuko-apsimokes-imti-kvita-leis-susigrazinti-mokescius.d?id=77757339