Jūrų muziejus duris lankytojams šiemet atvers anksčiau
2018-04-04
Jūrų muziejus duris lankytojams šiemet atveria anksčiau
Po rekonstrukcijos iš
esmės atsinaujinęs Jūrų muziejus šiemet sezoną pradeda net mėnesiu
anksčiau. Jau po Velykų švenčių lankytojai laukiami visos dienomis,
išskyrus pirmadienį ir antradienį. Šventinį savaitgalį muziejus ir
delfinariumas dirbs įprastu ritmu ir laukia lankytojų, rašoma pranešime
spaudai.
Per keturis mėnesius – 90 tūkst. lankytojų
Pasak
muziejaus direktorės Olgos Žalienės, gruodį, po kelerius metus
trukusios rekonstrukcijos atidarytą akvariumą, drąsiai galima vadinti ne
rekonstruotu, o visiškai nauju, nes buvo pakeista visa jo ekspozicija
ir įrengtas įspūdingas povandeninis tunelis, jau tapęs šių metų Lietuvos
turizmo hitu. Net žiemos metu kiekvieną savaitgalį muziejuje ir
delfinariume apsilankydavo apie 4 tūkstančių lankytojų. Per nepilnus
keturis mėnesius nuo akvariumo atidarymo muziejuje ir delfinariume
apsilankė apie 90 tūkst. lankytojų.
Vilioja tunelis
Labiausiai vilioja – skaidrus
povandeninis 25 m ilgio akrilo tunelis. Jame galima matyti ne tik
plaukiojančius gyvuosius reliktus – dviejų metrų dydžio eršketus, bet ir
atkurtą romantizuotą jūros dugno vaizdą su nuskendusiu laivu.
Eršketams, prieš penkiolika metų atskraidintiems iš Volgos žiočių,
draugiją šiandien palaiko vilkešeriai ir menkės. Muziejaus biologų
nuomone, dar reiktų pratutinti didįjį baseiną, po kuriuo ir įrengtas
tunelis, rajomis. Kol kas bandymai nebuvo labai sėkmingi: įleidus vieną
rają, ją poros dienų sumedžiojo eršketas.
Pasak Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, rekonstruotas akvariumas didžiuojasi žuvų įvairove.
Dažiausiai
akvariumuose rodomos vienos ekosistemos žuvys, o pas mus dvidešimt
keturiuose akvariumuose, didžiausias iš kurių yra 50 t talpos,
pristatomos keturios ekosistemos: gėlavandenė, Baltijos jūros, Šiaurės
jūros ir tropinių jūrų, – pasakojo akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Akvariumų įvairovė
Akvariumuose
ketinama apgyvendinti iki 100 šiltųjų vandenų ir 60 gėlavandenių žuvų
ir bestuburių rūšių. Tai bent tris kartus daugiau negu, kad buvo
anksčiau. Nors akvariumų skaičius liko toks pat, kaip iki
rekonstrukcijos, bet jų tūriai padidėjo keliasdešimt kartų: pvz. 6 t
vandens talpinantį akvariumą pakeitė 50 t akvariumas, modifikuotos ir
formos, atsirado net galimybė matyti padidintą gyvūnų vaizdą ar net
pačiam stebėti akvariumo gyvenimą iš ... vidaus. Tai itin mėgsta mažieji
lankytojai: po vienu iš akvariumu yra speciali niša, per kurią gali
įkišti galvą į sferinį išgaubimą ir pažiūrėti žuvytėms į akis.
Sukurta ir dar viena, itin aktuali erdvė, kurios anksčiau nebuvo – Baltijos jūros buveines pristatanti ekspozija „Baltijos jūra
– mūsų namai“, kurioje lankytojas susipažįsta su artimiausios mums
jūros formavimosi istoriją, čia žiemojančiais paukščiais, biologine
įvairove, kurią lemia skirtingos buveinės.
Naujoje parodų erdvėje
eksponuojama konceptuali edukacine-menine garso instaliacija „Vandens
gyvenimo linija“. Pasak autorių, tai nebylus pasikalbėjimas po vandeniu
ir virš vandens, padedantis ne tik įsivaizduoti, o ir patiems išgirsti
tai, ką girdi gyvenantys vandenyje.
Istorija tyrinėjama pramogaujant
Lankytojus
intriguoja ir dvi naujos, tik praeitą vasarą atidarytos istorinės
ekspozicijos. Naujovės pasitinka vos įkėlus koją: sargybinės patalpoje
(anksčiau buvo suvenyrų parduotuvė) įrengta ekspozicija „Nerijos forto
istorija“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją. Forto istorija
siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos
taške – pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį
kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir
pritaikytas muziejui. Per tą laiką jis išaugo į vieną populiariausių
turistinių objektų Baltijos pajūryje.
Vienoje iš restauruotų erdvių atidaryta itin intriguojanti ir
itin lankytojų pamėgta ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Pasak
Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ji rengta atsiremiant į mintį,
jog jūros neužvaldysi, todėl būtina, pažįstant ją, išmokti sugyventi su
ja. Pagrindine ekspozicijos ašimi tapo vienas įspūdingiausių ir
didžiausių muziejaus eksponatų – praeito mažiaus pradžios vežimas
nuleisti valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Šis vežimas buvo
traukiamas arkliais, mediniai jo ratai kaustyti geležimi, kad neklimptų į
smėlį. Ekspozicijos lankytojai, patekę į paslaptingą, o kartkartėm –
net bauginančią atmosferą, kurią sustiprina ir besileidžiantis žemyn,
tunelį primenantis skliautuotas poternos koridorius, paslaptingi garsai
ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės, patys išgyvens
sudužėlių jūroje būseną ir pabandys išsigelbėti.
Šaltinis; Grynas